Jaučiu kaip žvaigždės rodo man kelią
Už nugaros lieka ryškios miesto šviesos
Mano namai - mano tvirtovė, kiek galima
Pasaulis už šios sienos daug didesnis
Aš bėgų nuo žmonių, kurių nė ne pažistu,
Kur išsišiepia, kai parklumpu, kai klystu
Aš bėgu nuo savęs apgirtusio nuo tavo kūno kvapo
Į mano orą virtusio
Kiek daug nutiko, kiek dar daug nesužinojau
Mano galvoje nebetelpa rytojus
Reikia išsikraut, man riekia su savim draugaut
Reik surasti savo vietą šiam pasauly,
Kad žinočiau, kur keliaut, į viršų šaut
Pasiekus dugną jaust, kad noriu dar gyvent,
Kad noriu dar palaukt
Užmekrt krauju pasruvusias akis
Pabudus kitą rytą pamatyti - tai praeitis
Pried.
Užčiaupk pasaulį sekundei
Leisk man pailsėt
Negalvok apie nieką
Negirdėk ir nekalbėk
Tuščiam pasauly sekundei
Matyt apatiškai
Dingus žvilgsniam į tave
Vėl pasijaust laisvai
Amžiams pamiršt, ar dar kart prisimint
Pakilt nuo sofos - užtrenkti durim
Šią naktį miestas po kojomis
Geltonos šviesos
Raudoni stogai
Pusiau pilni barai
Tampu toks pastebimas, bet argi tai gerai?
Rūkau ne vienas, net nežinau vardų draugų
Kvailiausia tai, man jau senai neįdomu
Juk aš tikiu, man reikia pertraukos
Stotelėj laikinoj viskas pasikartos
Kiek daug galėjom
Kiek daug nebegaliu
Juk mes tikėjom, taip, kaip jau nebetikiu
Galbūt aš grįšiu, o gal šneku
Galiausiai būdamas vienas būnu savim pačiu
Jokių kalbų tuščių
Jokių kvailų juokų
Deivi tu toks juokingas
Aš tavęs nekenčiu
2x pried.
Užčiaupk pasaulį sekundei
Leisk man pailsėt
Negalvok apie nieką
Negirdėk ir nekalbėk
Tuščiam pasauly sekundei
Matyt apatiškai
Dingus žvilgsniam į tave
Vėl pasijaust laisvai