Aš negirdėsiu
Kai nebeliks balsų galvoj
Kai lieka mylios
Ir nežinot, kas bus rytoj
Išsaugot tylą
Aš neklausau, bet dar girdžiu
Atrodo kelias painus
Bet aš pabusiu žvalus
Parodyk kelią į kalnus man
Juk aš ne vienas
Ar ten, kur nebėra ryšio, girdi?
Ar tai netrukdo man likt savimi?
Nėra asmeniškumų pačiam viršuje
Palik, nebežiūrėki kas liko gale
Nors saulė kylanti spigins akis
Man nebėra, kur suklyst
Tyliai parodyk kelią ir kojos lydės jį
Jei man pavyks, broli, tave pakviest
Aš nežinau savo tikslo krypties
Bet jau negaliu būti čia iš esmės
Kam? Tik dėl savęs ir ne dėl kitų
Aš pasiilgsiu namų
Man, rodos, visas pasaulis po kojom
Gal ir dėl to mes tiek laiko kovojom
Pamatyt, paliest, suprast
Nori gauti- mokėk ir prarast
(Sienos spaudžia, nebeleidžia judėt
Bet šiandien ne namo veda šitas kelias
Trumpai pažįstami
Ir aš einu iš proto)
Man naktimis ramybės neduoda
Aš jau pamečiau skaičių
Tokių lyg visas pasaulis
Šiurpas tyliai per mano odą
Tikiu suprasi
Aš laukti ilgiau negaliu
Žinai, kad stengiausi
Matei, kaip man buvo sunku
Aš nieko nesakiau, bet mano kambario sienos
Lyg senos knygos neparodys, kas ten už kalnų
Man nebaisus joks sniegas
Aš nebijau bemiegių naktų
Mano pasauly jau nebėra problemos
Kuriai atėjus aš nerodyčiau savo akių
Tiesiog stabdyt dabar aš negaliu
Ir jau kitaip gyvent nebenoriu
Pamiršęs filmus, sukurtus žmonių
Kurie bijo pasaulio po kojom
Tiesiog minčių jau galvoje per daug
Ir per dažnai kelyje sustojom
Jei nori pasilik ir manęs lauk aš
Ten kur mūsų nebebus rytoj jau
Tiesiog minčių jau galvoje per daug
Ir aš tikėjau savim per mažai
Aš nebenoriu vienoj vietoj laukt
Kol mano akyse kalnai
(Kuo toliau, tuo labiau prarandu save
Jei tikėtum manim labiau)