Užsimerkęs jaučiu kaip gundo mane Skrist tarp žvaigždžių, nert vandenyno dugne Vandenyne daug jausmų, daug minčių O tarp žvaigždžių - taip ramu Gera, netgi daros nuobodu (Nuobodu, nuobodu) Priprast ir kentėt, ir nežinot, bet nuobodu Trūkinėja oda nuo nepastovių jausmų Širdis stingsta nors apdengta liepsna Viduj kažkas rėkia lyg skersdama Priprast ir kentėt, ir nežinot, bet nuobodu Trūkinėja oda nuo nepastovių jausmų Širdis stingsta nors apdengta liepsna Viduj kažkas rėkia lyg skersdama Lyg skerdama ♪ Užvertos akys jaučia tik tylą Tvirta širdis suspindi ir kyla Aš nebematau ir nebejaučiu Vandens ir žvaigždžių apimt negaliu Užvertos akys jaučia tik tylą Tvirta širdis suspindi ir kyla Aš nebematau ir nebejaučiu Vandens ir žvaigždžių apimt negaliu Negaliu