Kapitono užrašai: 2191 metai, birželio 2 diena Mes prie kažko artėjam Nežinau, kas tai, atrodo lyg asteroidas Tačiau jį tik dabar pastebėjau Nes jo paviršius pradėjo spinduliuoti lygiai 680 nanometrų ilgio elektromagnetines bangas Tai yra ryškiai raudoną šviesą Ieva dar miega, nieko nematė, miegos dar dvi dienas Pagal borto kompiuterį atskrisim po trijų Tikiuosi, kad jie padės Aš pagaliau išvysiu savo mėnulius penkis Aš pagaliau patirsiu sunkį per grindis Aš pagaliau pažvelgsiu į tave ne pro stiklo duris Aš pagaliau paliesiu tave, tavo sintetines mintis Skrendu žemyn, kosmoso platyn Žvelgiu į tave, kol saulė vis šviesyn Matau ten tiek daug žvaigždžių Prarastų nelaimingų, bet tikrų Tačiau tu tokia netikra Dvejetainiu kodu paremta Esi čia, laive, šalia Tačiau tavęs nėra Aš tikiuosi pamatyt tave "Viskas bus gerai, aš jais pasitikiu. Pradedam leistis." "Aš norėjau šį pasaulį patirt kartu, kartu su tavim Tačiau dabar tu turėsi visus pasaulius patirt už mane" Aš pagaliau pamačiau gyvybę savo ekrane Aš supratau, kad tavo šypsena tikra Aš pagaliau pajutau savo širdį tavyje Aš supratau, jog ši diena man tapo per trumpa "Aš gyvas, kur, kur mano kūnas, aš gyvas, aš gyvas Kur mano rankos, kur mano... Kur aš esu... Kur aš..."