(Nieko ei, dabar nesuprantu) (Nieko ei, dabar nesuprantu) (Nieko ei, dabar nesuprantu) (Nieko ei, dabar nesuprantu) (Viską priimu nerimtai) Viską priimu nerimtai, tu nematai, koks su kitais esu Šian ta diena kaip tyčia Jei matei Skyrim'o meme'ą, šimtas Speech, tai man va taip čystai Jeigu tai random šansas Tai kodėl man ir kai reikia išlįsti? Iš patamsių tyliai tyliai, atropoja dvynys Aš į jį skylu - neilgam, please Pareina jo mintys Gal mažesnis per sprindį Tau padarysiu jo printscreen Laukiu jus supažindint Su mano blogiausiu aš Kai nemoku bendraut Ir akys nerimo pilnos Kad nematytų Man kyla panika Mano tokia gynyba Žvengiu per ašaras Veidai įstatyti Jau nebesikalbam Pametei šypseną Per šventą ramybę Kad nematytų Man kyla panika Mano tokia gynyba Žvengiu per ašaras Veidai įstatyti Jau nebesikalbam Pametei šypseną Per šventą ramybę Bėgam lėtai, bajerio nepagavai Čia išsiugdytų ydų, nesyk tu atsigręžei Kaip Pandoros skrynią, kai netyčia ją atidarei Krito self-esteem'as į skylę ir ją eini giliai Įpročiai maži jie, bet žymės kaip po PTSD Reitingai dar kyla, bet myžu, kad jie jau on to me Gal jie net neįtaria, kad deal'inu su fake ID Jei nieks nesikesina į ramybę, tai ar gyveni? Pagalys į dviratį ir vėl į žvyrą priguli Turėti stimulą kritinį, kaip Tauro kalną, prikeli Aš padėsiu mum abiem rast vieną kryptį, jei pasitiki Savo atspindy, veidrodiniam kambary Susitarkim, susitikti, asmenybės vidury Kad nematytų Man kyla panika Mano tokia gynyba Žvengiu per ašaras Veidai įstatyti Mes nebesikalbam Pametei šypseną Per šventą ramybę Kad nematytų Man kyla panika Mano tokia gynyba Žvengiu per ašaras Veidai įstatyti Mes nebesikalbam Pametei šypseną Per šventą ramybę