Prašau neleisk man užmigt
Tavo akys, dydžio kaip mėnulis
Naktimis saugo miegančią mane
Tobulai tobula
Tobulai tobula akimirka
Ir tavo širdy tuzinas vargonų
Kurie naktimis man skambina dainas
Tobulai tobula
Tobulai tobula akimirka
Bet principai užgriūna
Ir visa tai primirštam
Kai pasidaro bloga
Žiūrint viens į kitą
Prašau, neleisk man užmigt
Kol dar tarp mūsų atvira ugnis dega, dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla gali pražudyt ir kur ji veda
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Tavo balsas - gaudžiantys furgonai
Kely pasiklydus, pašaukia vardu
Tobulai tobula
Tobulai tobula akimirka
O kai tu šnabždi, plaukai pakilę šoka
Jie tyliai bando siekti ir paliest tave
Tobulai tobula
Tobulai tobula akimirka
Bet principai užgriūna
Ir visa tai primirštam
Kai pasidaro bloga
Žiūrint viens į kitą
Prašau, neleisk man užmigt
Kol dar tarp mūsų atvira ugnis dega, dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla gali pražudyt ir kur ji veda
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Tarp mūsų nežemiška trauka laužo gravitaciją
Tarp mūsų ledynai ištirptų greičiau nei žmonės šneka
Bet kartais pritrūkstu jėgų
Visą tai laikyt
Prašau tada
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla pražudys
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man pamiršt
Jog tyla gali pražudyt ir kur ji veda
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt
Kol dar atvira ugnis dega, dega
Neleisk man užmigt