Atsitūpk, pasilenk, truputį išsiriesk,
Ištempk rankas ir taip laikykis tiesiai.
Taip stovi visi, kurie bijo pasakyti tiesą,
į akis iškloti viską, savo tikslą.
Surištos rankos, sučiaupta burna,
Supančiota ir sudaužyta trapi dvasia.
Mes stovim tiesiai, bet atsisukę ne į tą pusę,
Kiekvienas savyje gi turi savo stiprią pusę.
Gėda! bet gaila tik po vieną gėdą.
Kaip piktumo nasrai mus visus iškart suėda
Ir sąžinė nudelbus akis į aprimusį dangų,
Kasryt nuo valdžios vis labiau.
Paankstų penkis, pasirūpink manim,
Pasirūpink visais, tik ne pačiu savim.
Kritinis taškas visai čia pat šalia,
Duok pinigų ir iškęsim jį drauge.
Nieks į mus rimtai niekad nežiūrėjo,
Nežiūri dabar ir nežiūrės poryt.
Savo vieta pasauly rūpinas kiekvienas,
Net ir tada, kai nuo lūpų nenudžiūvęs pienas.
Vienas lauke, vis dar ne karys,
Duok jam gitarą į rankas ir jis užriks:
"This is my rifle, this is my gun,
This is for party, this is for fun".
Kas tau? ko tu žiūri išsivėpus?
Argi nematei, kad nuo vėjo lūžta skėtis?
Priėmei abu, nors nebuvo vietos,
Gal ir pačiai reiktų laikytis dietos.
Būna dienų ir kaip tyčia dar naktų,
Kai viskas pro šalį ir nesurinksi smegenų.
Viską reikia sudėlioti į lentynas,
Kad kontroliuotum ir žinotum viską pats vienas.
Išsinuomok valtelę ir nuplauk pasroviui,
Su juodom kančiom ir smegenų plovimu.
Atsisveikink visiems laikams,
Tik nepamiršk
Pamojuot sumuštinius alkaniems vaikams.
Viską, ką dabar tyliai pasakiau,
Viską aš girdėjau ir netgi mačiau.
Ten buvau, alų, midų gėriau,
Per barzdą varvėjo, iki skrandžio nedaėjo.