Devylioniką šimtų naktų ant aukšto kalno lauksim Devylioniką šimtų naktų tave laiku negrįžusį mes šauksim Po devylionikos šimtų naktų ilgesiu žieduotą paukštį leisim Devylioniką šimtų naktų ant kalno ratais eisim O naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos O tu kur padėtas, ko nesirodai, ko neprabyli? O naktys kaip paukščiai - susuka lizdą, grįžt nebenori Ir tu šitaip baukščiai saulėm sublizgęs man būti nustoji Devylioniką šimtų naktų kamienuos ąžuolų budėsim Visą devylioniką ilgų šimtų sudrengsim, suavėsim Devylioniką šimtų naktų nesėsim, neakėsim Visos naktys devyniolikos šimtų dirvonuos išsimėtys O naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos O tu pažadėtas, vis nesirodai, vis neprabyli O naktys kaip paukščiai - susuka lizdą medį pamilę Ir tu šitaip baukščiai tampi atsiskyręs Po devyniolikos šimtų naktų sutrūks tinklainių stygos Išbluks garsai iš šimto pažadų, suplėks su kraičiais skrynios Po devyniolikos šimtų naktų tu vėju grįždamas šypsosies Ant rankų akmenuotų ir pilkų mane nuo žemės atsijosi O naktys grublėtos paukščius jau išbaidė ir rasą sugėrė O tu pažadėtas prie mano kraičio ganai savo bėrį O naktys grublėtos į patalą lenda, grumias dėl vietos O tu pažadėtas dabar čia vienvaldis, dabar čia Naktys grublėtos paukščius jau išbaidė ir rasą sugėrė O tu pažadėtas prie mano kraičio ganai savo bėrį O naktys grublėtos į patalą lenda, grumias dėl vietos O tu pažadėtas dabar čia vienvaldis, dabar čia Mylėtas