Vaikščiojo tėvulis pabarėlėm, pabogėlėm
Tiej rugeliai kap suauga, o paskui plaukia jiej, rasoja
Tai ir cia kap, kap banga, kap jūra
Banguoja cia bir... rugiai cia banguoja
Net lesalas??? tokis. Rugiagėlės tep gražai žydi
Kap prisimeni, tai vajejai
Labai tik tep sunku buvo, kų
Reikėj labai sunkiai dirbt
Saulalė leidos, dar aš rugius pjoviau
Naktelę šiąnakt pėdelius nešoj
Dalgeliai giedojo, aš kelaliu ėjau
Aušrelė aušo, aš namo parėj
Kur aukštaičiai, žemaičiai, kur dzūkai
Nu taigi ir žodžiai kitoki
Toki patys, o bet tik kitaip tariami (nu tai kitaip taria)
Tarmė kitokia, kitokios ir galūnės
Vis kažpap ty ne tep, kap mes, dzūkai
Kėkų kėkų kėkų, vežė meška kėkų
Gelazinė kumelaitė, kanapinė vuodegaitė
Lap-lap-lap, lap-lap-lap
Sako, neisiu bažnyčion, ale eisiu ton Meškos Šiknon, pauogausu su kašikėliu
Nu ir ji nuvejo. Nuvejo ton Meškos Šiknon
Sako, tokia graži dienelė, saulalė šviecia
Nei vėjo yra, nieko, sako aš tas uogaites skinu, skinu
Skinu, skinu... A sako, vienu rozu šoko vėjas
Išlįsk, vilkel, iš beržyno, rūta žalioj
Paimk, motul, pristolėlį, rūta žalioj
Dėl ko galva mumi puodelis, rūta žalioj
Tai an to Kumeliakalnio jau ryte anksti nuveini, prisrenki kašikų grybų
Tai jau parneši tuos grybus, mama dziaudavo
Ir visiem bus – keturi vaikai buvo
Tai visąlaik jau tuos grybus mes
Padziauna, mumiem prikepa, ir vėl lakiam jau
Išpilam, ir kad cik visi vaikai nenuveit
O toki gražūs, juodagalviai, rudos galvytės
Stori kotai, – labai, labai jau gražūs būdavo
Ir smagu grybaut
(Kuru-kuru pečiukų, atvažiuoja svečiukas
Su kubilu miltų, suspragintu tiltu)
A tinai pri-pridaro giros tin kokios ty muturdzės
Miltuose inšunta, pečiun tiej miltai iššunta
Paskui tuos miltus - panderoštin, išmaišo
Įdeda sacharino, ir – su bulbėm valgyt
Oi, jūs bulbės, oi, jūs bulbės
Koks gyvenimas, bulbės jūs
Kam tikėt, kam meluot, pamėgyk be jų gyvuot
Negerės ar nebūsi tu žoplys
Duonos nėr nė mėsos, kiek iš traktoriaus mėsos
Visos bulbės, ir bulbės atstos
Kad tik bulbių būtų, tai geriausia būtų
Tad mylėkim vis tas bulbes vis labiau
Vis labiau