Stovi Albertas, klierikas, galvą palenkęs.
Jis nenori būt negražus susilenkęs.
Laukia Albertas, klierikas, kol ateis naktis.
Jis tuoj pat šokinės, kai tiktai nieks nematys.
A-ja-jai, šokinėk, gerai?
Kai ateina naktis, jis uždaro duris,
Langus uždangsto juodomis marškomis,
Žvakių apšviestas supas ant kanato,
Ant batuto šokinėja, kai niekas nemato.
Kai ateina naktis, jis uždaro duris,
Langus uždangsto juodomis marškomis,
Žvakių apšviestas supas ant kanato,
Ant batuto šokinėja, kai niekas nemato.
Kai niekas nemato jo!
Stovi klierikas pamaldus ir nekaltas.
Naktį jis juodas, o dabar jisai baltas.
Jau sužibo virš plikės jo dieviškas ratas.
Juk ištikro šis klierikas yra akrobatas.
A-ja-jai.
Kai ateina naktis, jis uždaro duris,
Langus uždangsto juodomis marškomis,
Žvakių apšviestas supas ant kanato.
Ir ant batuto, ir ant batuto šokinėja, kai niekas nemato.
Supas ant kanato, kai niekas nemato.
Kai, kai, kai, kai,
Kai niekas nemato jo!
Kai niekas nemato jo!
Kai niekas nemato jo!
Kai niekas nemato jo!
Поcмотреть все песни артиста