Kai vakaras pailsta ir ant kalnų peties Saulėlydis užsnūsta – tu leiski man sapnuot Kai saldų miegą pilsto į tulpių taureles Vėjelis atsidusęs – leiski sapnuot Kai žvaigždės, lyg sietynas ant obelų šakų Per visą naktį šviečia – tu leiski man sapnuot Kai mėnesiena skamba – voratinklių kankles Palangėje palietus – leiski sapnuot Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt ♪ Kad tęstųs sapnas mūsų per ilgą pasaką Be pabudimo naktį – tu leiski man sapnuot Pajusti sapno gylį ir pilna krūtine Šio sapno atsigerti – leiski sapnuot Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt ♪ Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekti Tu leiski man sapnuot Nes aš labai bijau pabust Ir žėrinčioj aušroj tavęs netekt