Ten, kur mes sėdėjom, dilgėlės užaugo Ir nuseko upė, paskandinus draugą Ir pakilo vėjas prieš geltoną lietų Ir sunku per vėją į akis žiūrėti Ir sunku per vėją į akis žiūrėti ♪ Mano senas drauge, kur laužai be dūmų? Kur daina be skausmo, vynas be kartumo? Kur tiesa kaip medis, nemačiom užaugęs? Kur geltonas javas, nepavirtęs šiaudu? Kur geltonas javas nepavirtęs šiaudu? ♪ Mes visi kaip upės, mano senas drauge Piktumu skandinam, gerumu užsmaugiam Ten sudygo žolės rudens palaukėj Patys mes nežinom, laukėm ar nelaukėm Patys mes nežinom, laukėm ar nelaukėm ♪ Bet ugnis pakilo ąžuolu raudonu Ir žiemos nebijo būsimoji duona Tai gerai, kad stovim palei mūšio lauką Patys mes nugalėję, pasitraukę Patys nugalėję, patys pasitraukę Patys nugalėję, patys pasitraukę