Kai žvaigždė erdvėje numiršta Jos šviesa dar ilgus metus Liejas žemėn per tamsą tirštą Lyg sidabro šaltas lietus Lyg sidabro šaltas lietus ♪ Šviesoje jos stiebias į dangų Medžiai, žolės, šnara vanduo Ir bučiojas kažkas po langu Arba skęsta pievų žieduos Aš norėčiau, kad, širdžiai mirštant (aš norėčiau) Kai užšals krūtinėje daina Per voratinklį metų tirštą Nors daina ši girdėtųs mana ♪ Ir jau niekas žvaigždės neklausia Ar gyva ji, ar negyva Įsisukus į šviesą blausią Žemė sukas orbita sava ♪ Aš norėčiau, kad, širdžiai mirštant Kai užšals krūtinėje daina Per voratinklį metų tirštą Nors daina ši girdėtųs mana