Ar ir tada, kai po sapną vaikštinėjom Ar ir tave blaškė audros, nešė vėjas? Nes matau – nerami Man baisu, kai tu tyli Miršta žodis, tapęs kūnu Ar prisikels jis dar iš mūsų lūpų? Ar prisikels? Ar prisikels? Ar prisikels? Ar ir tada, kai po sapną vaikštinėjom Ar tik mane blaškė audros, nešė vėjas? Nes matau – nerami Man baisu, kai tu tyli Miršta žodis, tapęs kūnu Ar prisikels jis dar iš mūsų lūpų? Ar prisikels? Ar prisikels? Ar prisikels? Ar prisikels? Ar prisikels? Nežinau Tu tikra Tu vanduo Aš save Gimsta naujas mūsų kūnas Panašus į žmogų, tik be rū-