Aš nevertas švelnių tavo žodžių
Nei to ežero, pilno žvaigždžių
Aš toks vienas, velnioniškai vienas
Pasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių
Aš nevertas, aš daug ko nevertas
Amžinai, amžinai neramus
Ir ne vieną tave aš prisimenu kartais
Kai brendu naktimi į tuščius ir nelaukiančius šaltus namus
♪
Aš nevertas švelnių tavo žodžių
Nei to ežero, pilno žvaigždžių
Aš toks vienas, velnioniškai vienas
Pasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių
Aš nevertas, aš daug ko nevertas
Amžinai, amžinai neramus
Ir ne vieną tave aš prisimenu kartais
Kai brendu naktimi į tuščius ir nelaukiančius šaltus namus
Tu tyra
Ir šviesi
Kaip Oginskio graudus polonezas
Aaa, aa, aa
Tu pabūk, dar pabūk
Ilgesy, klajūne ugnele
Neišblėsus
Tu tyra
Ir šviesi
Kaip Oginskio graudus polonezas
Aaa, aa, aa
Tu tyra
Ir šviesi
Kaip Oginskio graudus polonezas
Aaa, aa, aa
(Aš nevertas švelnių tavo žodžių) tu pabūk
(Nei to ežero, pilno žvaigždžių) dar pabūk
Ilgesy, klajūne ugnele (aš toks vienas, velnioniškai vienas)
Neišblėsus (pasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių)
(Aš nevertas, aš daug ko nevertas) tu tyra
(Amžinai, amžinai neramus) ir šviesi
Kaip Oginskio graudus polonezas (ir ne vieną tave aš prisimenu kartais)
(Kai brendu naktimi į tuščius ir nelaukiančius šaltus namus)
Aaa, aa, aa (o mes ėjome, ėjome, ėjome)
(Su milinėm pilkom išlingavom)
(Aš nevertas švelnių tavo žodžių)
Tu tyra (pačiame obelų pražydėjime)
(Pačiame pražydėjime savo)
(Nei to ežero, pilno žvaigždžių)
Ir šviesi (radom kelią žėruojant žarijomis)
Kaip Oginskio graudus polonezas
(Radom pelenus, trupinius plytų)
(Ir ilgai tuo keliu priešą vijomės)
Aaa, aa, aa (obelžiedžiais ant kelio to kritom)
(Pailsėt, atsipūst mes neprašėme)
Tu tyra (gėrėm vandenį, tyrą ir drumstą)
Ir šviesi (ir už taiką krauju pasirašėme)
(Ant kiekvieno pavasario grumsto)
Kaip Oginskio graudus polonezas (žemė ružava, ružava regisi)
Aaa, aa, aa (jaunos obelys žydi iš naujo)