Tu pasakyk man atvirai Kada prasideda jausmai? Kada pabeldžia į duris? Kada tau atveria akis? Kada pradėt? Kada nustot? Ir kaip suprast? Ir kaip sustot? Gal nemąstyt? Gal negalvot? Tik atsiduot Gal išsiskleisti ir žydėt? O gal į tai ramiai žiūrėt? Panert giliau, ar likt krante? Mane kamuoja nežinia Nereik skubėt Nereik vėluot Giliau įkvėpt Giliai kvėpuot Gal pasakyt? Gal nemeluot? Tik atsiduot Tu būk man jausmas tas, kuris Atidarys visas duris, tu žinai Tu tai žinai Tu būk man ženklas iš dangaus Gyvenime žmogaus, kuriame Tu esi Tas jausmas, tas jausmas Tas džiaugsmas ir skausmas Tu mano meilė ir apgaulė Tik dėl tavęs nušvito saulė Tu nešk mane labai toli Prašau, nunešk, tu tai gali Pačiam visatos vidury Mes artimi ir amžini Aš suprantu, kad jau vėlu Kad palengva virstu jausmu Ten už kalnų, už vandenų Tik aš ir tu Tu būk man jausmas tas, kuris Atidarys visas duris, tu žinai Tu tai žinai Tu būk man ženklas iš dangaus Gyvenime žmogaus, kuriame Tu esi Tas jausmas, tas jausmas Tas džiaugsmas ir skausmas Tu mano meilė ir apgaulė Tik dėl tavęs nušvito saulė