Pasidavę ne per daug – tai jau tampa rutina Man trūksta kavos pratęsti motyvą Vietoj to, ką darau – tik pabaigiu vyną Kol kitam kambary ji palieka vaikiną Apačioj nesmagu – pusė jų jau užmigo Intymiai tamsu – nežinau, kiek jų liko Dūmų migloj suranda ramybę Tėtis sakė, kad taip kišam savo teisybę O lauke dar šiek tiek, bet jie jau kviečiasi taksą Pasiklausę kas antros "Ar tau nešalta?" Tarpusavy viens kitą kabina Juk kažko reikės gailėtis ateinantį rytą Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto Negalvoti lengviau, be pasiteisinimo Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto Gal galim nedėt pastangų, atsiprašyti pabodo Dar kažkas apačioj aiškiai ieškosi guolio O ji mano, kad jis žvengia iš tamstos prikolų Miela, kad galvoja įtampą pakęsti Nors prieš valandą jau buvo aiškiai nuspręsta Rankos jungiasi pačios, kriterijai aiškūs Po kiekvieno bučinio žadėt padėti tašką Banalu, bet gražu, visas šitas spektaklis Banalu, kai nesvarbu, ar žvairuoja akys Banalu, kai neskauda, banalu, kai vaidina Banalu pavydėt, banalu, kai svaigina Banalu, kad kitam kambary ji žinute Vis dar bando palikti vaikiną Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto Negalvoti lengviau, be pasiteisinimo Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto Gal galim nedėt pastangų, atsiprašyti pabodo O atsidūrus kitam vakare Jie kurs legendą apie save Aišku, baigsis visiems drąsa Be pasiteisinimo ♪ Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš ♪ Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto ♪ Pasidavę ne per daug – tai jau tampa rutina Man trūksta kavos pratęsti motyvą Vietoj to, ką darau – tai tik pabaigiu vyną Kol kitam kambary ji palieka vaikiną