Ir viskas, aišku, baigsis taip, kaip prasidėjo
♪
Ponios ir ponai, nors atrodom abejotinai
Lengvai daužti, per klaidą dar negulime ligoninėj
Vadinkit mus kaip norit, neblogai skamba "savotiški"
Sveiki atvykę į mūsų pasirodymą
Čia pasimėgausit kažkuo, kas jum jau buvo matyta
Galimai padaryta, tik nereik pasakyti
Neduokdie, sužalosit savo įtaką
Lengviau juk apsimesti, kad tau nerūpi kritika
Čia nieks negalvoja, nieks nekartoja
Nieks nepadės, nepasigailės, – kokia ironija
Juk taip lenva vogti kitų žmonių emociją
Svarbiausia – šalia to pridėti polifoniją
Ir nesvarbu, kad ši istorija
Baigsis tuo pačiu, kaip prasidėjo, – su vėju ir vynu
Ir pokalbiais, kurių klausytis jau nebeišeina
Jie visi viena mase tik
♪
O jeigu būti čia nenorite
Tiktai patys sau meluojate
Šis pasirodymas – teorija
Apie tavo, mano, mūsų kasdieninę klaustrofobiją
Kurioj nepatogu ir taip gražu
Net norisi pradėti nuo pradžių
Su vis kitu žmogum, šitą pasirodymą
Nors pabaiga greičiausiai bus tokia pati – (komoje)
Iš meilės ar kitos nelaimės, ar tiesiog likimo
Ieškojimų savęs, arba kitų pripažinimo
Nuo tokių minčių tamstai jau skauda galva
Visos klaidos viena mase tik
♪
Šis pasirodymas – nepakartojamas
Jis tiesiog be pabaigos
Jis išeina ir sugrįžta vis kitu pavidalu
Kiekvieną kartą būna tik blogiau
Apsimeskit, kad negirdit
Trumpam padės
Tikiuosi, būsit laimingi
O iki tol – iš visos širdies
Ponios ir ponai, nors atrodom abejotinai
Lengvai daužti, per klaidą dar negulime ligoninėj
Vadinkit mus kaip norit, neblogai skamba "savotiški"
Sveiki atvykę į mūsų pasirodymą
Čia pasimėgausit kažkuo, kas jum jau buvo matyta
Galimai padaryta, tik nereik pasakyti
Neduokdie, sužalosim savo įtaką
Lengviau juk apsimesti, kad mum nerūpi kritika
Čia nieks negalvoja, nieks nekartoja
Nieks nepadės, nepasigailės
Juk taip gera vogti kitų žmonių emociją
Svarbiausia – šalia to pridėti monotoniją
Ir nesvarbu, kad ši istorija
Baigsis tuo pačiu, kaip prasidėjo, su idėjomis
Kurių klausytis jau nebeišeina
Mintyse neužsičiaupia balsas, rėkiantis viena mase