Ar prisimeni, kaip mums dar nebuvo net keliolika metų? Visi, kas suaugę, atrodė pikti Mes gaudėm varles, nebijodami karpų Ir susitiko žvilgsniai, atrodė, kad mes Buvom per daug artimi, hei! O mano pilve – milijonas plaštakių Bet mes buvom tik vaikai O mano pilve – milijonas plaštakių Bet mes buvom tik vaikai ♪ Po metų kitų mes, mes išmokom dainuoti Nors pataikyt į natą nelabai svarbu Galėjom sėdėt sau medžiuose ir tyliai svajoti Apie miestą, pilną, pilną, pilną mūsų vardų O tu man sakei: "Nebijoki užaugti" O aš pasakiau, kad aš negaliu Sėdėti ramiai, ramiai ir laukti, kol pasensiu Su Tavimi, butu, mašina ir būriu vaikų ♪ Ir o, kaip man skaudėjo O, tu užaugai Ir ouu, tavęs nereikia čia Nes Tavo širdy nėra vietos tam, kas neauga ♪ O mano pilve vis dar milijonas plaštakių Bet mes buvom tik vaikai O mano pilve vis dar milijonas plaštakių Bet mes buvom tik vaikai