Sutema, juodai balti veidai
Ir cinamono lazdelė guli atsainiai
Kiekviena sekundė, ji prabėga
Pamiršai, kad pasenai
Ir tada ateina ta akimirka, kurią Tu sustabdysi
Arba daugiau nebepavysi
Tokia drama, jos pabaiga jau žinoma visiems
Tiktai ne Tau
Ir kiekvienąkart, kai aš matau Tavo veidą
Suprantu, jog galėjau padaryt geriau
Laikrodis sustojo, o Tu vis dar laukei
Sapnavau, jog davei man šiek tiek daugiau
Ir kiekvienąkart, kai aš matau Tavo veidą
Suprantu, jog galėjau padaryt geriau
Laikrodis sustojo, o Tu vis dar laukei
Sapnavau, jog davei man šiek tiek daugiau
♪
Katinai, po krūmais pasislėpę
Negalvoja apie mūsų santykius žmonių
Tu žinai – kiekvienas "aš" yra netikras
Gyvenimas išmokė pradėti nuo pradžių
Bet tada ateina ta akimirka, kurią Tu sustabdysi
Arba daugiau nebepavysi
Ir tai yra tokia drama, jos pabaiga jau žinoma visiems
Tiktai ne Tau
Ir kiekvienąkart, kai aš matau Tavo veidą
Suprantu, jog galėjau padaryt geriau
Laikrodis sustojo, o Tu vis dar laukei
Sapnavau, jog davei man šiek tiek daugiau
Ir kiekvienąkart, kai aš matau Tavo veidą
Suprantu, jog galėjau padaryt geriau
Laikrodis sustojo, o Tu vis dar laukei
Sapnavau, jog davei man šiek tiek daugiau
♪
Ir kiekvienąkart, kai aš matau Tavo veidą
Suprantu, jog galėjau padaryt geriau
Laikrodis sustojo, o Tu vis dar laukei
Sapnavau, jog davei man šiek tiek daugiau
Ir kiekvienąkart, kai aš matau Tavo veidą
Suprantu, jog galėjau padaryt geriau
Laikrodis sustojo, o Tu vis dar laukei
Sapnavau, jog davei man šiek tiek daugiau
♪
Davei man šiek tiek daugiau
Davei man šiek tiek daugiau