Vėlais vakarais mano širdį sumėto
Protas aptemsta, o tolumoj kvepia mėtom
Ir atrodo, kad kūnas verčias iš vienos į kitą vietą
O didžiulis juodas debesis krenta ant sielos
Mintimis apsėstas protas nerimsta
Prisidegdamas stengiuos suprasti Visatą ir visa kita
Dangus, apsimetęs draugu, praveria skliautą
Nenorėdamas, noriu žemyn, bet krentu
Į atvirą lauką, uu, u-u-u
♪
Kiek dabar valandų? Ai, man jau neberūpi
Pasileiskite plaukus, brangioji, nes pasenus jų gali nebūti
Šauk tyliai, iškėlus rankas į atvirą ugnį
Sakyk: "Aš nemėgstu miegot, bet man lengva pabusti"
Mintimis apsėstas protas nerimsta
Prisidegdamas stengiuos suprasti Visatą ir visa kita
Dangus, apsimetęs draugu, praveria skliautą
Nenorėdamas, noriu žemyn, bet krentu
Į atvirą lauką, uu, u-u-u
♪
Kas nors sustabdykit mintis, kol jos nesustodamos plis
Kas nors sustabdykit mintis, kol jos nesustodamos plis, hei!
♪
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu
Mano galvoj tik išmėtytos mintys, ir nieko konkretaus čia nerandu