Nenoriu atsimerkt, per daug bijau nubusti Nenoriu atsikelt, nes nežinau, ar vėl galėsiu atsigulti Kalbėt nenoriu, nes vis vien nieks neklauso Kam klausytis tiktai aido savo balso? Įkvėpti oro reikia mano plaučiams Bet gerklę spaudžia kažkoks keistas jausmas Jis dusina, neleidžia man kvėpuot Ir aš noriu rėkt, aš noriu rėkt ir jam nepasiduot Bet užsimerkiu, ir sugebu tiktai pravirkti Aš užsimerkiu, ir sugebu tiktai pravirkti ♪ Įkvėpti oro reikia mano plaučiams Bet gerklę spaudžia kažkoks keistas jausmas Jis dusina, neleidžia man kvėpuot Ir aš noriu rėkt, aš noriu rėkt ir jam nepasiduot Bet užsimerkiu, ir sugebu tiktai pravirkti Aš užsimerkiu, ir sugebu tiktai pravirkti