Laikas – po vidurnakčio, bet kam tai rūpi? Nuolatinis degeneratas geria vyną atsipūtęs Barmenas dar neskuba uždaryti kasos O šimtas keiksmažodžių plūsta Iš kampe praviros burnos O Tomas groja fortepijonu Aš niekada neatspėju, kada jis nustos O mano akį patraukia mergina juodu sijonu Bet šitaip nutinka nuolatos Ir net gitara truputėlį išgėrė Ir aš labai gerai tinku prie jos Nebeliko alaus nė pintos Gal jau reikia, bet aš dar nenoriu namo, je! ♪ Ir aš žinau, kad gyvenimas kartais kala į klyną Ir laukia, kada tamsta atsistos O tokios mintys sukyla, kai matau aš dėdę Simą Pakylantį už stalo lygumos Ir ne! Fizikos dėsniai jam – nė motais Kai jis eina pasiimti alaus Bet mano mintys grįžta prie merginos juodu sijonu Galbūt metas pasiimti kažko tai stipraus, a! Ir net gitara truputėlį išgėrė Ir aš labai gerai tinku prie jos Nebeliko alaus nė pintos Gal jau metas namo, bet aš dar nenoriu Gal jau metas namo, bet aš dar nenoriu Gal jau metas namo, bet aš dar nenoriu Gal jau metas namo, bet aš dar nenoriu Galiausiai gitara apsivėmė Ir žiauriausia tai, kad aš labai gerai tinku prie jos Nebeliko alaus nė vienos pintos Gal jau metas man judėt namo Gal jau metas man judėt namo Gal jau metas man judėt namo Gal jau metas man judėt namo Gal jau metas man judėt namo Gal jau metas man judėt namo